Naujienos

„Judėk sveikai“ vasaros sezoną uždarė

maudynėmis Lampėdžiuose

Kauno savivaldybės miestiečiams dovanojamų nemokamų treniruočių projektas „Judėk sveikai“ ketvirtadienį oficialiai, tačiau netradiciškai uždarė jau trečiąjį vasaros sezoną. Palydėti vasarą ir pasitikti rudenį projekto dalyviai buvo pakviesti į vieną bendrą jungtinę trenerių mankštą, kurioje „Judėk sveikai“ dalyviai galėjo išbandyti pačias įvairiausias sporto šakas ir treniruotes. Masinė treniruotė buvo užbaigta maudynėmis Lampėdžio ežere. Paskutinėje oficialioje vasaros […]

Kauno savivaldybės miestiečiams dovanojamų nemokamų treniruočių projektas „Judėk sveikai“ ketvirtadienį oficialiai, tačiau netradiciškai uždarė jau trečiąjį vasaros sezoną. Palydėti vasarą ir pasitikti rudenį projekto dalyviai buvo pakviesti į vieną bendrą jungtinę trenerių mankštą, kurioje „Judėk sveikai“ dalyviai galėjo išbandyti pačias įvairiausias sporto šakas ir treniruotes. Masinė treniruotė buvo užbaigta maudynėmis Lampėdžio ežere.

Paskutinėje oficialioje vasaros sezono treniruotėje visi kauniečiai galėjo išbandyti bokso pratimus, kuriuos demonstravo treneris Marius Palionis, kūno stiprinimo pratimus rodė trenerė Karolina Paulauskė, funkcinę treniruotę vedė treneris Žygimantas Liužinas. Treniruotės dalyviai mokėsi net ir zumbos žingsnelių, kuriuos demonstravo trenerė Karolina Budrytė. Galiausiai atpalaiduoti raumenis ir lengvai užbaigti treniruotę su kalanetikos pratimais padėjo trenerė Silvija Sakavičiūtė-Medzevičienė.

Po treniruotės kauniečių veiduose netrūko šypsenų ir geros nuotaikos. Tam įtakos turėjo ir ko gero paskutinės šios vasaros maudynės bei vis dar puikus vasariškas oras.

„Nors šis projektas jau vyksta ne vienerius metus, apie jį sužinojau tik šią vasarą. Gaila, jog tik dabar mane pasiekė ši žinia, bet tikrai džiaugiuosi išbandęs. Tiek pozityvo ir energijos vienoje vietoje seniai nemačiau. Ypač kai sportuoti galima lauke. Tikrai „užskaitau“ „Judėk sveikai“ vasaros sezono uždarymą“ – po renginio kalbėjo vienas iš dalyvių Darius, į paskutinę treniruotę atvykęs su būriu bendradarbių.

Uždarius vasaros sezoną, „Judėk sveikai“ treniruotės tęsis ir pamažu iš lauko bus perkeliamos į vidaus patalpas. Oficialus rudens-žiemos sezonas startuos rugsėjo 18 dieną.

„Šaltuoju metų laiku ruošiame dar intensyvesnį užsiėmimų ir treniruočių tvarkaraštį. Dar labiau priartėsime prie siekio, jog nemokamos treniruotės savo geografija apimtų visą Kauno miestą“, – teigė Andrius Palionis, vienas iš projekto „Judėk sveikai“ iniciatorių, Kauno miesto tarybos Sporto, turizmo ir laisvalaikio komiteto pirmininkas.

Planuojama, jog rudens-žiemos sezono metu nemokamos treniruotės vyks ne tik centre, bet ir Kalniečiuose, Dainavoje ir Šilainiuose. Daugiau informacijos apie naujausias „Judėk sveikai“ treniruotes galima rasti svetainėje http://judeksveikai.kaunas.lt/

Tarp „Judėk sveikai“ treniruotės dalyvių –

ir bernvakarį švenčiantys vilniečiai

Kasdien nemokamas sporto treniruotes ir mankštas kauniečiams dovanojantis projektas „Judėk sveikai“ šį penktadienį sulaukė netikėtų dalyvių. Prie rytinės treniruotės S. Dariaus ir S. Girėno stadione prisijungė 11 vaikinų kompanija, švenčianti vieno iš dalyvių bernvakarį. Tai visomis prasmėmis pirmas toks atvejis „Judėk sveikai“ projekto istorijoje. Neskaitant to, jog pirmą kartą treniruotėse dalyviai mankštinosi švęsdami bernvakarį, tai […]

Kasdien nemokamas sporto treniruotes ir mankštas kauniečiams dovanojantis projektas „Judėk sveikai“ šį penktadienį sulaukė netikėtų dalyvių. Prie rytinės treniruotės S. Dariaus ir S. Girėno stadione prisijungė 11 vaikinų kompanija, švenčianti vieno iš dalyvių bernvakarį.

Tai visomis prasmėmis pirmas toks atvejis „Judėk sveikai“ projekto istorijoje. Neskaitant to, jog pirmą kartą treniruotėse dalyviai mankštinosi švęsdami bernvakarį, tai ko gero buvo ir pirmieji vilniečiai, išbandę šį Kauno nemokamų treniruočių projektą. Intensyviai kilnodami kojas ir rankas vaikinai ne kartą garsiai nusistebėjo, kokie kauniečiai sportiški.

„Apie šį projektą sužinojome visiškai atsitiktinai. Tiesiog, ieškojome, kur galėtume nuo ankstaus ryto pradėti draugui suplanuotą šventę. Treniruotė buvo fantastiška!“ – kupini puikių emocijų  pasakojo vaikinai.

Šventės dalyviai pripažino, jog trenerės Benitos Bagdonaitės dėmesio funkcinės treniruotės metu jiems netrūko, tinginiauti nebuvo kada, dirbo visi kūno raumenys. Paklausti, koks buvo sunkiausias trenerės užduotas pratimas, vaikinai pripažino: „Sunkiausi buvo visi pratimai“.

Vaikinai iš tiesų buvo be galo linksmai nusiteikę ir net minant dviratį kojomis atsigulus ant nugaros jie visi balsu pritarė S. Dariaus ir S. Girėno stadione grojančiai legendinio Amerikos muzikanto Benjamino E. Kingo dainai „Darlin’, darlin’, stand by me…“ (iš angl. kl. – „Mieloji, mieloji, stovėk šalia manęs…). Tai pakėlė ir kitų projekto dalyvių nuotaikas, tad treniruotė buvo užbaigta gausiomis ovacijomis ir dalyvių šypsenomis. Paklausti, kada vėl apsilankys „Judėk sveikai“ projekte, vaikinai pažadėjo: „Per sekančio draugo bernvakarį!“.

„Judėk sveikai“ – tai 2013 metais visuomenininkų inicijuota, o vėliau Kauno miesto savivaldybės pratęsta idėja, kuri pritraukė tūkstančius nemokamai sportuoti ir mankštintis nusprendusių kauniečių. Treniruotės vyksta visais metų sezonais, įvairiomis savaitės dienomis, skirtingose Kauno miesto viešosiose erdvėse. Daugiau informacijos apie „Judėk sveikai“ treniruotes galima rasti http://judeksveikai.kaunas.lt/

Karolina Budrytė:

„Ne visi treneriai būna gazelės formų ir ne visi sportuojantieji turi tokiais tapti“

Lygiai prieš mėnesį nemokamų treniruočių projektas „Judėk sveikai“ kauniečiams pasiūlė dar vieną papildomą užsiėmimą – zumbą. Šias pagal lotyniškus muzikos ritmus vykstančias treniruotes veda ekspresyvi ir savo darbą mėgstanti trenerė Karolina Budrytė. Šiandienos pokalbis su ja – ne siekiant sužinoti daugiau apie naują fitneso rūšį, o norint sulaužyti stereotipus. Kokius? Tuos, kurie teigia, jog sportas […]

Lygiai prieš mėnesį nemokamų treniruočių projektas „Judėk sveikai“ kauniečiams pasiūlė dar vieną papildomą užsiėmimą – zumbą. Šias pagal lotyniškus muzikos ritmus vykstančias treniruotes veda ekspresyvi ir savo darbą mėgstanti trenerė Karolina Budrytė. Šiandienos pokalbis su ja – ne siekiant sužinoti daugiau apie naują fitneso rūšį, o norint sulaužyti stereotipus. Kokius? Tuos, kurie teigia, jog sportas apkūniems žmonėms netinka.

– Karolina, papasakokite, kur buvo pirmoji jūsų ir šokių pažinties pradžia?

– Kur nuvedė, ten ir buvo (juokiasi)! O iš tikrųjų pradžia buvo paprasta – turėjome du variantus. Iš pradžių mama mane nuvedė į šiuolaikinių šokių studiją „Aura“, bet ten durys buvo užrakintos, tada nuėjome tiesiai į pramoginius šokius, kuriuos lankiau iki 13 metų.

Vėliau penkerius metus šokau šiuolaikinius šokius, o pradėjus studijuoti universitete mano laisvalaikiu tapo sportinė aerobika. Dar vėliau įsimylėjau pilvo šokius. Nedvejodama galiu pasakyti nedvejodama, kad kam jau kam, bet pilvo šokiams didesnis svoris tikrai netrukdo (juokiasi).

– Vadinasi, pilvo šokiai buvo būtent jūsų „arkliukas“ ir svoris tam netrukdė?

– Tiesą pasakius, man patiko šokti visokio stiliaus šokius, aš tuo mėgavausi, bet paauglystėje man stipriai išstambėjus, aplinkiniai žmonės ar šokių vadovai pradėjo puse lūpų užsiminti, jog gal į sceną neetiška eiti taip atrodant, pasak jų, ten turi pasirodyti tik grakštūs ir liekni žmonės. Tuomet be abejo jaučiau šiokį tokį spaudimą, buvo nesmagu.

Turėjau ir tokių akimirkų, kai vienu metu mečiau ir šokius, ir svorį (juokiasi). Mintyse galvojau, kad numesiu tuos papildomus kilogramus ir tada jūs matysit, ką sugebu, bet galiausiai grįžau prie šokių, jų man trūko labiausiai.

Ėmiau suvokti, jog aš pati šokdama jaučiuosi puikiai, tai kodėl tuomet kitam turi būti blogai dėl manęs. Suprantu, jog esant mažesniam kūno svoriui galbūt kai kurias figūras galima padaryti gražiau, bet kai aš mokinu merginas šokių žingsnelių, liepiu joms žiūrėti į save veidrodyje, nekopijuoti manęs, nes galbūt joms vienas ar kitas judesys natūraliai gausis daug gražiau nei man. Kiekvieno mūsų judesiai ir plastika yra skirtingi.

– Tai, kas vis dėlto vedė jus prie to, jog reikia nesustoti, kas motyvavo šokti toliau?

– Kartą buvau visai pamiršusi, kad man patinka šokiai (juokiasi). Rimtai! Po universiteto išvažiavau į Jungtinę Karalystę ir ten sėdėdama po darbo ėmiau galvoti, ką aš anksčiau veikdavau, kuo būdavau užsiėmusi. Supratau, kad net ir būdama toli nuo namų, taip pat galiu šokti arba mokyti kitus šio meno.

Taigi, kai į mano gyvenimą sugrįžo šokiai ir pati tapau šokių trenere, viskas vėl atrodė gražu. Juo labiau, kai pats esi treneris, tau niekas nieko negali pasakyti, nes juk elementaru – jei nepatinka, treniruočių nelankai. Be abejo, aš matydavau tuos pirmą kartą atėjusių žmonių veidus, kai jie suvokdavo, kad ši apkūni ir visai tipinio trenerio neprimenanti mergina jiems tuoj ves energijos ir ištvermės reikalaujančią treniruotę (juokiasi). Žmonės būdavo pasimetę, nes juk treneris, daugelio manymu, turi būti kaip gazelė, vaikščioti pasitempęs, iškėlęs galvą.

– Ir ką tie žmonės sakydavo po pirmos treniruotės?

– Tiesiog jie ateidavo antrą kartą, po to – trečia, ketvirtą, galiausiai niekas nebesistebėdavo. Galiu prisipažinti, kad šiuo atveju papildomi kilogramai ant svarstyklių man netgi padėjo – žmonės, turintys tikslą sportuoti, pamatę stambesnio sudėjimo trenerę, kuri neretai turi daug daugiau energijos už visus treniruotės dalyvius kartu sudėjus, savo galvoje sulaužydavo visus su storais žmonėmis susijusius stereotipus. Be to, ir jiems patiems pasidarė jaukiau ateiti į mano treniruotes, nes matydami mane, jie supranta, kad ne kiekvienas žmogus turi lygiuotis į tą tipinę gazelės formą.

Dabar jau pripratau, kad  pirmas mano sudaromas įvaizdis visada yra neigiamas, bet vėliau dalyviams tenka pripažinti, kad apsigavo (juokiasi).

– Vadinasi jums pačiai didžiausia motyvacija yra žmonių teigiama reakcija ir jų atėjimas antrą kartą?

– Taip, būtent tos reakcijos padėjo „persilaužti“ ir man pačiai. Nebeliko kompleksų, nes suvokiau, kad mano svoris sportui iš tiesų nesvarbus. Dažnai būna taip, jog treniruotėje pamatau, kad dalyvėms jau trūksta jėgų, jų akys jau sako „viskas, nebegaliu“, o aš pribėgu prie jų ir kartu skaičiuodamos, dantis sukandusios pabaigiame pratimą iki galo. Ne kartą žmonės po treniruotės yra buvę priėję ir stebėjęsi, kaip jiems pavargus aš vėl juos „užpompuoju“ sekančiam pratimui.

– Vadinasi, nemokamų treniruočių projektas „Judėk sveikai“ taip pat laužo stereotipus? Ar sunkus tas laužymo procesas?

– Sunkokas… Ypač emociškai pačiam žmogui, bet turbūt tik per pirmą kartą, nes paskui teigiami atsiliepimai ir komentarai viską atperka. Beje, įdomu yra tai, kad aš visada žinau, kaip bus. Žinau, kokios bus merginų reakcijos vos atėjus ir mane pamačius. Aš tai jau daugybę kartų išgyvenau, tačiau žinodama, kaip vedu savo treniruotes ir kokios jos būna, jaučiuosi rami, tad šiuo atveju dažniau pokyčiai vyksta treniruočių dalyvių akyse ir širdyse. Tikėkimės, kad su „Judėk sveikai“ tikrai pakeisime žmonių norą būti itin liekniems, nes svarbiausia, kad judėtum su šypsena!

 

Daugiau informacijos apie „Judėk sveikai“ treniruotes rasite svetainėje http://judeksveikai.kaunas.lt/

Į nemokamas treniruotes –

kartu su visa šeima

Dažna priežastimi, kodėl suaugę ir šeimas sukūrę žmonės nustoja sportuoti, tampa vaikai, kurių tiesiog nėra kam palikti. Šią problemą išsprendžia nemokamų treniruočių projektas „Judėk sveikai“, kuriame gausu su vaikais sportuojančių šeimų. Viena iš tokių šeimų – Tomas ir Asta Stasiukaičiai, į nemokamas treniruotes einantys su dukromis: 2 metų Liepa ir 4 metų Gabija. Kaip Jūsų […]

Dažna priežastimi, kodėl suaugę ir šeimas sukūrę žmonės nustoja sportuoti, tampa vaikai, kurių tiesiog nėra kam palikti. Šią problemą išsprendžia nemokamų treniruočių projektas „Judėk sveikai“, kuriame gausu su vaikais sportuojančių šeimų. Viena iš tokių šeimų – Tomas ir Asta Stasiukaičiai, į nemokamas treniruotes einantys su dukromis: 2 metų Liepa ir 4 metų Gabija.

Kaip Jūsų šeima sužinojo apie „Judėk sveikai“ projektą? Ar buvo sunku apsispręsti lankyti treniruotes, kai šeimoje tuo metu buvo vos ką tik gimusi dukra Gabija? – paklausėme Tomo ir Astos.

Tomas: Internete pamatėme skelbimą, jog prasidėjo nemokamos bėgimo treniruotės su olimpine čempione ir trenere Inga Juodeškiene. Tai buvo pati pradžia projekto, bet mus labai greitai „užkabino“ ši idėja savo pozityvumu ir energija.

Asta: Nuo pat pirmos treniruotės sportuoti ėjome su vyresniąja mergaite, nes pagal mūsų šeimos viziją, vakaro laikas po darbų turi būti skirtas šeimai, todėl net nekilo klausimas, kur palikti mergaitę, kol mes sportuosime. Dažnai nutinka taip, kad tėvai atveža vaikus į sporto užsiėmimus ir sako „sportuok, sūnau, nes tai yra sveika“, o patys tuo tarpu laukdami sėdi rūbinėje ir valgo hamburgerį ar maigo telefoną.

Tomas: Galų gale, kai vaikai mato, jog jų tėvai sportuoja ir stengiasi judėti net ir būdami užaugę, tai natūraliai galima tikėtis, kad ir jie patys ateityje „nebus kumpių padėję prie telikų“.

O kaip reagavo vaikai į tokį jūsų sprendimą eiti sportuoti visiems kartu?

Tomas: Vaikai imlūs, jiems viskas įdomu, todėl jiems net nekilo klausimas, kodėl turim sportuoti arba ką čia reikia daryti. Jie viską stebi, žiūri ir greitai įsijungia į veiksmą. Atėję pirmąjį kartą Gabijai parodėme batutus, esančius Lengvosios atletikos manieže, kur vyko treniruotės, ir nebeliko jokių užimtumo bėdų. Manau, kad suaugusieji labiau jaudinasi nei vaikai.

Asta: Kai mums gimė antras vaikas, mažylė Ieva, buvo šioks toks nerimas, ar galima eiti sportuoti kartu su kūdikiu ir kaip būsim priimti aplinkinių žmonių. Bet pamatėm, jog kitų tėvelių atsivesti vaikai labai greitai priima į savo būrį ir pačius mažiausius. Tuomet atsiranda 5 auklės, jos tą mažylį vedžioja už rankų, vaikas irgi tam leidžiasi, nesvarbu, kad nepažįstami ir kad pirmą kartą vieni kitus mato. Tarp vaikų viskas vyksta laisvai.

Ar galite įvardinti kokius nors Jūsų rutinos pokyčius, kuriems įtaką padarė būtent „Judėk sveikai“?

Tomas: Vienu metu svėriau 95 kg, tad šioks toks „gelbėjimosi ratas“ aplink pilvuką jau buvo susiformavęs. Tuomet treniruotėse pamačiau tokį senelį, jo amžius tikrai buvo nenusakomas, nes iš išvaizdos jis atrodė gal 80 metų. Bet judėjimo atžvilgiu jis nubėgo lygiai tiek pat, kiek ir kiti projekto dalyviai. Tas senelis man tapo nerealiu pavyzdžiu, padėjusiu apsispręsti, kad noriu nugyventi bent 90 metų, būti fainu senuku, kuris nuolat juda ir spinduliuoja energija. Tuo pačiu suvokiau, kad norint tokiu tapti, reikia pradėti sportuoti jau dabar. Nieko neišeis, jei sportuoti sugalvosiu būdamas jau pensijoje. Taigi po ilgų treniruočių ir pasiruošimo dabar jau galiu pasigirti, jog pernai nubėgau savo pirmąjį maratoną, visus 42 kilometrus. Ir tai tikrai buvo tik „Judėk sveikai“ projekto dėka!

Asta: Iš vienos pusės atrodo, jog šis projektas yra tarsi „atėjau, pasportavau, išėjau“, bet iš tiesų čia yra puiki vieta susikurti savo tikslą, kuris būtų svarbus būtent tau. Negana to, čia visada rasi trenerių, kurie tikrai pasidalins savo žiniomis ir patarimais, kaip tą tikslą lengviau pasiekti. „Judėk sveikai“ treneriai nepaprastai užvedantys! Įsivaizduokit, kai tu ateini po darbo dienos į treniruotę ir jauna profesionali trenerė salės priekyje šaukia: „Na, chebryte, pastrakaliokim dabar!“. Ir tu neturi kur dingti, strakalioji, nes žinai, kad po visko būsi ir žvalesnis, ir sveikesnis. Kauniečiams kiti miestai tikrai pavydi šio projekto!

Ar esate bandę įkalbinti draugus ir jų šeimas dalyvauti šiame projekte?

Tomas: Kartais net nereikia įkalbinėti. Per treniruotes aš dažnai mėgstu pafilmuoti kelis kadrus arba nufotografuoti ir šiuo turiniu pasidalinti feisbuke. Tuomet natūraliai suveikia žmonių smalsumas ir jie ima klausinėti: „Ką tu ten veiki? Ką filmuoji? Kas čia vyksta?“. Papasakoji apie šį projektą ir matai, kad draugai jau kitą dieną sportuoja kartu su tavimi.

Asta: Kai kalbiname draugus sudalyvauti kartu, esminiai skirtumai yra aiškūs. Jeigu esi vienišas, tada labai lengva eiti į sporto klubą, nes tu ten galbūt susipažinsi su kažkuo, atrasi bendraminčių, o gal net pakabinsi merginą. O kai jau turi šeimą ir vaikų, viskas dauginasi, turi viską skaičiuoti ir apgalvoti, jog tau reikės susimokėti, kažkur palikti vaikus ir pan. „Judėk sveikai“ tu gali eiti ir viską daryti kartu su savo vaikais. Mums tai yra idealiausias variantas, tai tarsi šeimos laisvalaikio projektas.

48 metų kaunietės istorija:

iš tinginės virto užsispyrusia sportininke

Kauno miesto savivaldybės drauge su S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru organizuojamas nemokamų treniruočių projektas „Judėk sveikai“ šiemet pradėjo jau trečiąjį vasaros sezoną. Viena iš projekto ambasadorių 48 metų kaunietė Loreta Kazūraitienė pasidalino savo istorija, kurioje – ir protą temdžiusi tinginystė, ir kova su savimi, ir begalinis pasitenkinimas savimi tą kovą laimėjus. Loreta yra baigusi […]

Kauno miesto savivaldybės drauge su S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru organizuojamas nemokamų treniruočių projektas „Judėk sveikai“ šiemet pradėjo jau trečiąjį vasaros sezoną. Viena iš projekto ambasadorių 48 metų kaunietė Loreta Kazūraitienė pasidalino savo istorija, kurioje – ir protą temdžiusi tinginystė, ir kova su savimi, ir begalinis pasitenkinimas savimi tą kovą laimėjus.

Loreta yra baigusi anuometinį Kūno kultūros institutą, specializavosi sporto švenčių ir turizmo organizavime, o šiuo metu dirba didmeninėje prekyboje. Tad, kaip sako pati pašnekovė, sėdimas darbas tikrai padaro savo – nejudant ir nesportuojant tuoj pat prasideda negalavimai. Būtent tai ir paskatino Loretą ieškoti būdų, kaip pradėti aktyviau judėti ir gerinti sveikatą.

„Turiu prisipažinti – esu truputi tinginė. Daug kartų bandžiau eiti į privačius sporto klubus. Sumokėdavau už abonementą, galvodavau, jog išleidus pinigus, sąžinė neleis nenueiti į treniruotes, tačiau viskas pasibaigdavo taip pat. Nueidavau porą kartų į užsiėmimus, o vėliau jau visada surasdavau priežasčių, kodėl reikėtų praleisti treniruotę“, – prisipažino „Judėk sveikai“ ambasadorė Loreta.

Paklausus, kaip Loreta atrado „Judėk sveikai“ treniruotes, moteris netruko prisiminti: „Dažnai Santakoje važinėdavau dviračiu ir kartą pamačiau ten vykstančias jogos treniruotės. Nesusilaikiau ir priėjusi paklausiau, kas čia vyksta. Tuomet ir sužinojau, jog tai yra nemokamų treniruočių projektas kauniečiams“.

Nusprendusi ir pati pabandyti jogą, Loretą neilgai trukus tapo nuolatine „Judėk sveikai“ treniruočių dalyve. Pamažu ji pradėjo lankytis ne tik jogos, bet ir solo latino šokių treniruotėse, pilates užsiėmimuose, taip pat – bėgimo treniruotėse.

„Man patiko, kad čia gali jaustis neįpareigojančiai. Tai reiškia, jog gali lankyti užsiėmimus pagal savo nuotaikas: vieną dieną noriu į jogą, kitą dieną – į kokią nors judresnę treniruotę. Nesi prie nieko pririštas, pasirenki viską pagal tau labiau tinkantį laiką ir vietą“, – pasakojo pašnekovė.

„O kaip gi tas minėtas tinginys Jumyse? – paklausėme pašnekovės. – Ar jis dingo?“

„Jis niekur nedingo. Paprasčiausiai supranti, kad turi galvoti pats apie save, nes valandą aktyviam pajudėjimui tikrai visada galima atrasti. Svarbiausia yra valia. O kadangi aš namuose to daryti viena neprisiverčiu, tai einu ten, kur jau nori nenori darai. Dažnai pasišnekame su kitais dalyviais, jog svarbiausia yra nueiti, išsiruošti. Suprantama, kad grįžus namo po ilgos darbo dienos, visą dieną akis įbedus į kompiuterį, nebesinori nieko daugiau tik į lovą, bet kai nueini, toks milžiniškas pasitenkinimas užplūsta, kad sugebėjai, atėjai, padarei, galų gale perlipai per save. Kartais tikrai pagalvoju, koks žmogus esi juokingas. Juk tau duoda, tave kviečia, viskas nemokama, treneriai profesionalai ir tu vis tiek dar „maivaisi“. O paskui dejuojame, kad skauda vieną ar kitą šoną. Manau, jog čia tiesiog yra tokia dilema, kurią kiekvienas iš mūsų turime išspręsti patys sau viduje. Ir geriausia tai padaryti kuo anksčiau“, – tvirtino kaunietė.